atmušti atmuša atmušė

atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus . Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias 54. | prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds. ^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl. 2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg. | refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti . | Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245. 3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl. 4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31. 5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmušì Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš). | refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp). | prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs. | refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn. 6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš. 7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn. | prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts. | refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, ... kad atsikeltų mano močiutė JD1229.suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193. | Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert . Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm. 8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd). | refl.: Mano dalgė jau visai atsìmušė . Kirvis atsìmušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk. 9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp. 10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt. | refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą . 11. tr. 76 nukalti (pinigus). 12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę . Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp. 13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut. | refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsìmušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv. 14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius . Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv. | refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsìmuša Krd.daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą . | refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje . Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas 20. 15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv). | refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas . ^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz). 16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsìmuša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsìmuša Ml. 17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk. | Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė . Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg. ^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš). | refl.: Puln puln pri mergos ir atsìmuša – bijo ir susitikti Krš. ×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266. | refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81. 19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps. | refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck. 20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs. | refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimušì iš mano algos . Atsìmuša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr. 21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsìmuša į Kadžio lauką Krkn. 22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas . Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsìmuša, o taip neatsimoka Brž. 23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsìmušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv. | Į pačtą tokios naujienos atsìmuš greitai (greitai sužinomos) Krš. ×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.
\ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • antmušti — antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk. mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • damušti — ×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.) 1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg). ^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal. 2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mušti — mùšti, a, ė ( o) 1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numušti — numùšti, nùmuša, nùmušė tr. 1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paišmušti — paišmùšti, paìšmuša, paìšmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai paìšmušta Str. mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamušti — pamùšti, pàmuša, pàmušė tr. 1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parmušti — parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr. 1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • permušti — tr. 1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Parmušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva parmuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę parmušė Up. | refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas parsimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.